Šiltnamio paieškos netruko labai ilgai, pardavėjų daug, tačiau dauguma siūlo panašius gaminius – daniškus, belgiškus, retais atvejais lietuviškus arba be nurodyto gamintojo. Mano reikalavimai buvo tokie – apie 10 kvadratinių metrų, surenkamas, nereikalaujantis daug dėmesio sezono pradžioje ir pabaigoje, su polikarbonatiniais langais, aukštesnis nei 2 metrai, daugiau nei 2 stoglangiai, galimybė įmontuoti automatinius langų atidarytuvus. Pasirinkimą taip pat ribojo finansai, daugiau nei 3000 litų negalėjau skirti. Taigi už tą sumą įsigijau šiltnamį „be nurodyto gamintojo“, kadangi panašūs europiečių gamintojų atsieina apie 4500 – 5000 lt. Pagaliau išrinktasis šiltnamis atkeliavo ir čia prasidėjo vargai :) Arba pardavėjas šiek tiek perdeda tvirtindamas, jog „šiltnamis lengvai surenkamas“, arba šis darbas ne informatikams :) Darbai prasidėjo šeštadienį ir baigėsi trečiadienį.
Pirma diena
Išardome dvi pakuotes – vienoje aliuminio strypai, sužymėti skaičiais, kitoje – polikarbonato lakštai. Instrukcijos perspėja, kad negalima pradėti šiltnamio surinkimo nuvargus, pavartojus alkoholio ar slopinančių vaistų. Stropiai sekame šias instrukcijas ir pradedame nuo durų surinkimo. Čia prasidėjo pirmosios problemos. Dalys jungiamos savisriegiais varžtais, kurie ne visi nori savisriegtis. Su šiltnamiu pateiktas atsuktuvas gan greitai buvo pribaigtas, teko pasitelkti savus tarybinius. Darbas vis dar neina sklandžiai, varžtai nesisriegia, teko važiuoti ieškoti aštresnių. Atėjo eilė surinkti stoglangius, konstrukcija paprasta, tiesiog kvadratai, bet ir čia nesklandumai. Vieną detalę reikia įmauti į kitą, bet kad jos vienodo pločio. Nelieka nieko kito, tik panaudoti jėgą ir praplėsti strypą iki norimo pločio, rezultatas neatrodo gamykliškai. Išvarginti nesėkmių po gero pusdienio baigiame darbą.
Antra diena
Pradedame pagrindinę dalį – šiltnamio rėmą. Einasi daug geriau, detalės sueina puikiai, savisriegių nebereikia, šiltnamis auga akyse. Keistas darbų eiliškumas – pirma reikia surinkti galinę sieną, kuri pati nesilaiko, tada priekinę, kuri turi tą pačią problemą, tad vienas žmogus (aš) paskirtas būti ramsčio vietoje. Strypai griuvinėja, kol nesudėti polikarbonato lakštai, po to jau galima buvo paremti lazdomis. Atliekant 5 ar 6 žingsnius, pastebime, kad neatkreipėme dėmesio į reikalingų varžtų kiekius. Pasirodo į rėmą įdėti reikėjo ne tik tuo momentu reikalingus, bet ir prireiksiančius tolimesniuose žingsniuose. Belieka truputį nuardyti dalių, pridėti reikiamų varžtų ir dirbti toliau. Iki vakaro karkasas baigtas, reikia jį užkelti ant pamato. Pamatas metalinis, sudedamas iš 4 dalių ir kojelių, viskas atkeliavo kartu su šiltnamiu. Negali gi viskas būti sklandžiai – šiltnamio karkasas neatitinka pamato, neaišku, kodėl nenumatyta visos konstrukcijos lipdyti iš karto ant pamato. Pakeliame rėmą į orą (ant kelmų), išardome pamatą ir tvirtiname jį dalimis ant rėmo. Tuomet pradėjo leistis saulė, išlindo spiečiai uodų, darbo diena baigta.
Trečia diena
Negalima pavadinti jos pilna, nes veiksmas prasideda po darbo dienos apie 19 valandą. Planuojame sumauti plokštes. Viskas vyksta bemaž sklandžiai, išlenda rėmo nelygumai, bet tai pataisoma nes paklausėme nurodymo nesuveržti varžtų kol visi darbai nebaigti. Nespėjame apsidairyti, o jau temsta.
Ketvirta diena
Vėl darbai prasideda tik vakare, reikia baigti suveržti visus varžtus ir užmauti dvi finalines detales – lietvamzdžius, kurie taip pat užspaudžia bei užsandarina plokštes. Čia ištinka dar viena staigmena-atradimas, viena dalis, ant kurios maunami lietvamzdžiai, uždėta atvirkščiai, nors montuojant atrodė simetriška ir pusės neturi reikšmės. Bet net ištaisius klaidą, neslenka vamzdžiai ir tiek. Kilo idėja šiek tiek apmaigyti plokščių kraštus, tokiu būdu sumažinant pasipriešinimą. Idėja suveikė keliems pirmiems centimetrams, bet ir vėl tamsu, tenka sustoti.
Penkta diena
Ką gi, liko tik lietvamzdžiai. Užspaudome visų plokščių kraštus (vėl apgadinta gamykliška išvaizda), dar truputį pridedame alyvos ir viskas tiesiog čiuožia. Valio! Vėliau papildomai sumontuoti 3 automatiniai stoglangių atidarytuvai. Šiltnamyje esant 30 laipsnių temperatūrai jie atidaryti maksimaliai, vėstant po truputį leidžiasi ir maždaug prie 20 laipsnių būna visiškai uždaryti.
Laistymo sistema
Baigus statinį, reikia įrengti jo vidų. Pradedu nuo lysvių formavimo ir bačkos pastatymo. Bačka laikoma viduje – mažiau problemų su žarnos išvedžiojimu, be to vanduo greičiau įšils. Talpa užkelta ant plytų (nuotraukoje matomas 2 plytų aukštis, vėliau pridėtos dar dvi), šone įsuktas kranelis. Prie kranelio pritvirtinta paprasta žarna, vėliau nuo dirvožemio prasideda rasojanti žarna. Ji visa porėta ir susidarius slėgiui išskiria drėgmę. Privalumai – dirva drėkinama iš lėto, neišplaunamos medžiagos, galima palikti atsuktą nuolat, nes vanduo išsiskiria saikingai. Trūkumai – pradžioje dirvožemį reikia gerai sudrėkinti, nes rasojimas gerai nesušlapina substrato, tik palaiko esamą drėgmę. Daug aukščiau iškėlus bačką ir susidarius didesniam slėgiui žarnoje, drėkinimas turėtų vykti intensyviau. Bet kadangi naudoju mulčą, nevyksta intensyvus garavimas, tokio poreikio nėra. Pomidorų eiles formavau palei pat žarną.
Sodinimas
Vėl galima paburnoti ant saulės, kuri vis skuba nusileisti ir po dienos darbų neišeina daug laiko skirti šiltnamiui. Tad gavosi pomidorų sodinimas patamsyje. Dar prieblandoje spėjau išrinkti gražiausius daigus, duobės jau iškastos zigzago tvarka, reikia tik užkasti. Į duobes papildomai pyliau vandens, kompostinės žemės (gamintojas vadina tai „šiltnamių substratu“), daigui atėmiau 2-3 apatinius lapus ir sodinau taip, kad stiebas būtų kuo labiau apkauptas. Ant viršaus dar dozė vandens ir galų gale mulčas. Vienoje pusėje naudojau medžio pjuvenas iš kaimo, kitoje pirktinę smulkintą pušų žievę. Žiūrėsim ar pasirodys skirtumas. Taip pat į dirvą įkišau drėgmės matuoklius, kad būtų galima stebėti žarnos efektyvumą. Kitą dieną pomidorai atrodė patenkinti iš ankštų vazonų patekę į erdvias patalpas.
