Pavasaris šiais metais sunkiai ėjo pas mus, jei viena diena šilta, tai nereiškė, kad kita bus tokia pat. Dėl šios priežasties daug augintojų delsė sėti ar sodinti augalus lauke. Tačiau mano pomidorai nelaukė, veržėsi iš vazonų, ruošėsi žydėti, tad gegužės 1 dieną, Darbo dienos proga, jie visgi iškeliavo į šiltnamį. Šiemet planavau mulčiui naudoti šiaudus, tačiau nepavyko jų gauti. Nors internete pilna straipsnių apie tokio mulčiavimo privalumus, sodo prekių parduotuvėse įsigyti neįmanoma, o dėl tokio nedidelio kiekio važiuoti į ūkius nelabai apsimoka. Tad vėl teko rinktis pušų žievę, vos ne vienintelį siulomą mulčą parduotuvėje. Dirvos tręšimui panaudojau džiovintą vištų mėšlą. Sausas, miltelių pavidalo, tereikia išbarstyti sukasant žemę. Patogu, smarvės, kurios tikėjausi, nebuvo :) Ištrūkę į didesnę erdvę ir gavę daug šviesos pomidorai suskubo bujoti, tikuosi šiemet ankstesnio derliaus, nes sėją atlikau mėnesiu anksčiau nei pernai.
Pasirodžius optimistinėms oro prognozėms, netrukus iškeliavo ir kandidatai lauko bandymams. Iš anksto buvo planuota išbandyti Perun bei Red Cherry, kurie labai nereiklūs, taip pat nuo šiltnamio užsiliko Indigo Rose. Sodinau ir labiau specializuotus kandidatus - žemaūgius Betalux bei Bloody Butcher. Pastarasis jau net žydi. Kadangi sodas nėra lankomas dažnai, dirvos drėgmės kontrolei buvo užpiltas pušų žievės mulčas bei užklota juoda danga. Ji neleidžia garuoti drėgmei ir padeda įšilti dirvai, kas pomidorams labai patinka. Praėjus savaitei nelaistymo, žemė buvo vis dar drėgna. Perkaitimo lauke nebijau, kadangi tokiu būdu pomidorai auginami pietų šalyse, mūsų sąlygomis tikrai nebus blogai. Žemesnė nakties temperatūra pastebimos neigiamos įtakos taip pat nepadarė. Panašu, kad vasara nusimato šilta, tad tikiuosi iš laukinukų neblogo derliaus.