Net jei ruošdami dirvožemį pomidorams pridėjote į jį maistingųjų medžiagų, praėjus kuriam laikui vis tiek teks panaudoti trąšas. Gerai paruoštas substratas aprūpina augalą 4-6 savaites, gausiai laistant ar lyjant šis laikotarpis gali būti dar trumpesnis. Augimo ciklo metu pomidorai kaip ir visi augalai visą laiką naudoja maistines medžiagas, tačiau vienų ar kitų tam tikru laikotarpiu gali prireikti daugiau. Į tai reikėtų atsižvelgti planuojant tręšimą, prie universalių trąšų gali tekti patiekti specifinių elementų.

Persodinus pomidorus į šiltnamį ar daržą,prasideda intensyvus augimo periodas. Todėl pirmąjį mėnesį smarkiai padidėja fosforo poreikis, kuris užtikrina gerą šaknų sistemą, padeda formuoti stiprius žiedus. Jei augalo lapai tamsėja, įgyja violetinį atspalvį, tai fosforo trūkumo požymiai. 

 Pradėjus formuoti žiedus smarkiai išauga kalcio alkis, ir piką pasiekia žydėjimo metu. Intensyviai vartojami ir kiti pagrindiniai elementai. Nemažas kalcio poreikis išlieka visą augalo vegetacijos laikotarpį, kadangi jis už daug ką atsakingas. Kalcis lemia vaisiaus išvaizdą, kietumą, spalvą ir skonį - viską kas mums svarbiausia. Kalcis taip pat didina atsparumą grybinėms ligoms. Džiūvantis lapų  pagrindas, pajuodęs bręstančio pomidoro vaisiaus galiukas signalizuoja kalcio trūkumą.

Azoto poreikis padidėja pradėjus megzti žiedus, tačiau daugumoje trąšų, tiek mineralinių, tiek organinių, jų būna pakankamas kiekis. Tad dėl papildomo tręšimo reikėtų gerai pagalvoti. Jei seni lapai praranda spalvą, nauji auga žaliai geltoni, augalas vangiai auga, tai gali būti azoto trūkumo požymis. Per didelis kiekis skatina augalą auginti žaliąją masę, būna mažiau žiedų. Pomidorai bus didesni, bet kaups daugiau nitratų.

Paveiksliukas apačioje iliustruoja kokių medžiagų poreikis yra didžiausias skirtingu augimo ciklo metu. Didesnis buteliukas simbolizuoja didesnį poreikį palyginus su mažesniu, žiūrint į konkretų etapą. Priklausomai nuo veislės, ciklas gali būti ilgesnis arba trumpesnis, tad atkreipkite dėmesį ne tik į savaičių skaičių, bet ir kokiam tikslui medžiaga naudojama (augimui, žiedų mezgimui ir pan.)

Pridėti reikiamų elementų iš akies neužtenka, svarbu jų kiekis ir santykis. Prekybos vietose galima įsigyti subalansuotų mišinių, tačiau visgi verta atkreipti dėmesį į niuansus. Pavyzdžiui saulėtą dieną augalai pasisavina daugiau azoto ir mažiau kalio. Apsiniaukusią - atvirkščiai. Jei dirvoje per daug azoto ir per mažai kalio, lėčiau noksta vaisiai. Per didelis kalio kiekis stabdo magnio įsisavinimą. Per daug rūgščiame dirvožemyje sunkiai įsisavinamas kalis ir magnis. 
Parduotuvėse galima įsigyti maišomų į dirvožemį kompleksinių birių trąšų arba tirpalo skirto laistymui.  Ant pakuotės dažniausiai būna nurodytas azoto, fosforo ir kalio kiekis procentais, žymimas N-P-K. Pavyzdžiui, užrašas 10-5-10 reiškia, jog trąšose yra 10 procentų azoto, 5 procentai fosforo ir 10 procentų kalio. Likusiuosius 75 procentus sudaro rišamoji medžiaga, papildomai gali būti ir kitų cheminių elementų. Tręšiama kas 1-3 savaites, pagal gamintojo nurodymus. Jei išryškėja kokios nors medžiagos trūkumas, reikia pridėti jos atskirai, tam naudojamos vienanarės trąšos. Barstomos trąšos ant dirvos paviršiaus turi būti paskirstytos tolygiai, tuomet medžiagų koncentracija skirtingose vietose būna vienoda, nenudegina šaknų. Jei dirva smėlinga, tręšti reikia dažniau, nes medžiagos greičiau išplaunamos. Norėdami to išvengti, naudokite lėto laistymo sistemas (lašines, kapiliarines). Atitinkamai molingas substratas sulaiko trąšas ilgiau.