Pomidoro krūmas skabomas dėl paprastos priežasties – vietoje to, kad augintų papildomas dalis, augalas koncentruoja energiją į vaisių auginimą. Tuo pačiu pagerėja oro cirkuliacija, patenka daugiau šviesos. Skabymo strategija pasirenkama remiantis dviem faktoriais – pomidoro krūmo tipu ir jo parišimo/parėmimo būdu.

Apie pomidorų tipus

Pomidoro krūmo tipas nustatomas pagal veislę, paprastai sėklų gamintojai nurodo, tai determinantinis (kitaip vadinamas „krūminiu“) ar indeterminantinis (kitaip vadinamas „aukštaūgiu“ arba „vijokliniu“) augalas.

Determinantinis auga tik iki tam tikro aukščio. Paprastai krūmas būna nelabai aukštas, tankus, kompaktiškesnis nei indeterminantinis. Nauji stiebai formuojasi formuojasi lapų ar senų stiebų pažastyse, kai kurie jų nuskinami. Žiedų kekės formuojasi prie kas antros lapų skrotelės.

Indeterminantinis krūmas auga į neapibrėžtą aukštį, jį riboja tik ramsčiai, šiltnamio aukštis, palankaus augimo sezono ilgis. Žiedų kekės formuojamos rečiau, maždaug prie kas trečios lapų skrotelės. Formuoja pažastinius stiebus, kurie nenuskinti taip pat auga neribotai. Tokie stiebai išaugę netoli žemės paviršiaus vystosi labai greitai, nes yra netoli maisto šaltinio, tad per didelis jų kiekis gali nusilpninti pagrindinį augalą.

Pažastinių ūglių skabymas

Pomidoro pažastinis ūglis

Didžiausią efektą duoda papildomų pažastinių stiebų skabymas, kadangi jie sunaudoja daugiau energijos nei lapai. Turėdamas per daug atšakų augalas nesugeba visų efektyviai išmaitinti, todėl gali vaisiai bus smulkesni, derlius ne toks gausus. Tai ypač būdinga indeterminantiniams pomidorams. Kol ūgliai maži, juos galima nugnybti pirštais, didesnius geriau kirpti žirklėmis. Stenkitės nepažeisti pagrindinio stiebo. Paprastai indeterminantiniui augalui rekomenduojama palikti vieną, daugiausiai du pagrindinius kamienus, kitaip bus sunku tinkamai juos parišti ar paremti. Naudojant narvelį, galima leisti daugiau šakojimosi, bet tuomet vaisiai ant tokio krūmo auga mažesni.

Pažastinių stiebų nuo determinantinių pomidorų kai kurie augintojai apskritai neskabo, kadangi jie nėra linkę į neribotą augimą. Jei vis tik nusprendėte daryti tai, pašalinkite tik augančius iki pirmosios žiedų kekės, šalindami esančius aukščiau sumažinsite krūmo produktyvumą – nebus ant ko auginti vaisių.

Nuskinti ūgliai lengvai šaknijasi pamerkti į vandenį, tad jei norite daigų vėlesniam derliui, galite jų prisigaminti. Tai gali būti aktualu brangioms hibridinėms veislėms. Iš hibridinių pomidorų sėklų išauginti augalai nebūtinai turės visas tėvų savybes, išauginti iš šakelių bus identiški.

 

Lapų skabymas

Pomidoro lapai

Yra įvairių nuomonių diskutuojant lapų skabymo klausimu. Tai padeda užauginti didesnius vaisius, tačiau bendras augalo produktyvumas sumažėja. Esant mažiau lapų, mažiau sintetinama maistinių medžiagų, kurios reikalingos naujų pomidorų auginimui. Taip pat nokstantiems vaisiams nepatinka per daug tiesioginės saulės, nuo kurios apsaugo lapai. Tikrai patartina nuskinti lapus, kurie liečiasi su dirvos paviršiumi, yra pažeisti, jie potencialūs ligų surinkėjai. Sveikų lapų šalinimas dažniau taikomas indeterminantinėms veislės. Skinami lapai augantys prie besiformuojančių pomidorų kekės. Lapkotis laužiamas esant sausesniam orui, lenkiant į šoną ir traukiant į viršų. Traukiant žemyn galima lengvai pažeisti stiebą, pomidoras taps labiau prieinamas ligoms ir kenkėjams. Jei lapai laužosi sunkiai, geriau naudoti žirkles ar sekatorių.

 

Skynimas augimo sezono pabaigoje

Ši strategija naudojama norint paskatinti pomidorų nokinimą augimo sezono pabaigoje. Likus 3-4 savaitėms (stambiavaisiams anksčiau, smulkiavaisiams vėliau) iki pirmųjų šalnų, siūloma pašalinti viršūnes determinantiniams pomidorams ir visas dalis (lapus bei stiebus ant kurių nėra pomidorų kekių) indeterminantiams pomidorams. Tai apsaugo augalus nuo energijos švaistymo lapams ir skatina nokinti likusius pomidorus.