Visi žinome, kad augalams reikia vandens. Jis reikalingas fotosintezės vykdymui, maisto medžiagų gabenimui, vėdinimui. Tačiau ne visi augalai laistomi vienodai, vieniems labiau patinka „gerti“ per šaknis, kitiems per lapus. Vieni mėgsta nuolatinę drėgmę, kitiems malonesni sausesni periodai. Pomidorai taip pat turi specifinių poreikių, juos ir apžvelgsime. Paveikslas apačioje iliustruoja trumpas instrukcijas, po to jos aprašytos detaliau.
Kada ir kiek laistyti?
Laistymo dažnumas priklauso nuo auginimo sąlygų (lauke, šiltnamyje), laistymo sistemos, klimato ir mulčo panaudojimo. Sausu ir šiltu periodu lauke ar šiltnamyje augančius pomidorus gali tekti laistyti kas dvi tris dienas. Vazonuose žemė džiūva dar greičiau, juos reikės drėkinti kasdien. Pasirūpinkite, kad sudrėktų 20-25 cm žemės sluoksnis, tai ypač svarbu sezono pradžioje, kai vystosi šaknų sistema. Paprastai šaknys auga link drėgnesnio sluoksnio. Laistyti geriausia anksti ryte, kol saulė dar nekaitina arba vakare. Laistant vidurdienį nemaža dalis vandens išgaruoja nespėjus susigerti, jei lašai patenka ant lapų, tos vietos gali nudegti.
Laistymo sistemos
Pomidorai pasisavina vandenį tik per šaknis, nelabai mėgsta drėgmę ant lapų. Todėl šiuo metu itin mėgstamos purškiamosios laistymo sistemos netiks. Apskritai jos nėra pats geriausias pasirinkimas – vanduo pilamas ne tik ant augalo, bet ir aplinkui, tai nėra taupu, be to nemalonu vaikščioti drėgnais takais. Purškiamas vanduo taško dirvožemį, tai padidina ligų pernešimo tikimybę. Laistytuvas ar žarna taip pat turi savo minusų – suplūkiamas dirvožemio paviršius, vanduo liejamas per greitai, greičiau nubėga paviršiumi, nei susigeria. Jei vis tik naudojate šį būdą, pasistenkite aplink augalą suformuoti įdubimą, kuriame susilaikytų pilamas vanduo ir po to susigertų. Pomidorams labiausiai rekomenduojamos lašinės laistymo sistemos. Jų dėka galima tiekti vandenį tiesiai šaknims maža srovele ar lašais. Šitaip sutaupoma vandens, taip pat išvengiama greito maistingųjų medžiagų išplovimo. Šios sistemos reikalauja šiek tiek daugiau investicijų, diegimą reikia gerai apgalvoti, suprojektuoti, tačiau jos tarnauja tikrai ne vienerius metus ir žymiai palengvina priežiūrą. Lašiniam laistymui naudojamos kelių tipų žarnos: rasojančios ir kapiliariniai vamzdžiai. Rasojančios paprastai gaminamos iš porėtos medžiagos ir drėkina visu paviršiumi. Kapiliariniai vamzdžiai gaminami iš gumos ar plastiko, vanduo tiekiamas per tam tikrais intervalais išdurtas skyles. Sistemą galima išdėlioti ant dirvos paviršiaus arba po žeme. Mažiau drėgmės prarandama užkasus ar užpylus mulčiu. Prie skylės gali būti prijungtas papildomas vamzdelis, kuris tiekia vandenį į norimą zoną. Abejoms žarnoms reikalingas tam tikras slėgis, paprastai nuo 0,5 iki 3 barų. Jungti galima prie į tam tikrą aukštį iškeltos bačkos arba vandentiekio. Jei čiaupo slėgis didesnis nei rekomenduoja žarnos gamintojas, reikia montuoti slėgio reguliatorių. Sistemos automatizavimui galima naudoti čiaupo laikmatį, tuomet po instaliacijos jums nebereikės rūpintis laistymu. Esant nedideliam slėgiui, rasojančią žarną galima palikti veikiančią visą laiką, tuomet dirva pasiima vandens kiek reikia. Naudojant bačką į ją galima surinkti lietaus vandenį iš namo ar šiltnamio lietvamzdžių, taip bus dalinai automatizuotas jos užpildymas. Apsaugai nuo perpildymo tiks paprasčiausias tualeto bakelio mechanizmas. Šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti įvairių sistemų, parduotuvės pagal užklausą.
Gudrių laistymo sistemų galima pasidaryti ir patiems. Tam reikės plastikinių butelių, geriausiai apie 2 litrų, gali būti ir didesni. Subadykite talpos dugną, įkaskite butelį šalia pomidoro daigo, pripildykite vandens ir užsukite. Vanduo iš lėto sunksis į dirvožemį, panašiai kaip ir naudojant lašines žarnas. Tik nebus taip patogu – kiekvieną butelį teks kartas nuo karto užpildyti. Kitas būdas labiau tinkamas nedideliems ploteliams – kapiliarinė juosta. Lysvės galuose įkaskite po lovelį, užpildykite vandeniu. Iš gerai vandenį sugeriančios medžiagos susukite pynę, sudrėkinkite, abu jos galus panardinkite į lovelius, dalį einančią per lysvę įkaskite į 10-15 cm gylį. Pynės dalį, kuri išlindusi iš lovelio ir neužkasta, apsukite celofanu. Lovelius uždenkite, kad vanduo negaruotų. Dirvožemis siurbs reikalingą drėgmę iš pynės, tuo pačiu pynė siurbs vandenį iš lovelio.
Mulčas
Padengimas mulču tai nedaug pastangų reikalaujantis, tačiau vėliau smarkiai atsiperkantis procesas. Mulčas gali padėti paankstinti ir pagausinti pomidorų derlių, sumažina ligų ir kenkėjų paplitimo galimybę, labai efektyviai sulaiko vandenį dirvoje. Galima naudoti tiek sintetines, tiek organines medžiagas, jos aptariamos žemiau.
Juoda plėvelė - dažnai naudojama komerciniuose daržuose, paklojimas reikalauja nedaug pastangų, efektyvi. Visiškai blokuoja piktžolių augimą, stabdo kenkėjų, gyvenančių dirvoje, dauginimąsi. Juoda spalva sugeria šilumą, tai ypač padeda pavasarį, kai dirva nėra gerai įšilusi. Atėjus vasarai plėvelę reikia papildomai padengti šviesia medžiaga, pvz šiaudais ar pjuvenomis, kitaip paviršius per daug kais. Jau kuriamas ir natūraliai suyrantis plastikas, kurio nereikia nuimti sezonui pasibaigus.
Raudona polietileno plėvelė – pradėta naudoti ne taip seniai, tyrimų rezultatų duomenimis gerai veikia pomidorų produktyvumą. Teorija teigia, kad atsispindėjusi raudona šviesa skatina auginti daugiau lapų. Kiti eksperimentai rodo, kad ši plėvelė sumažina nematodų kiekį dirvoje. Daug praktinių įrodymų atvejų dar nėra, tačiau JAV ši medžiaga gan plačiai parduodama.
Šienas ir šiaudai – populiarus organinis mulčas, puikiai sulaiko piktžoles. Greitai suyra, todėl sezono eigoje sluoksnį gali tekti papildyti kelis kartus. Tai turi ir privalumą – dirva praturtinama papildomomis maistinėmis medžiagomis. Nepatartina naudoti anksti pavasarį, kadangi gerai izoliuoja dirvą ir neleidžia jai šilti. Šiene gali pasitaikyti įvairių žolių sėklų, tai nemažas jo trūkumas.
Šviežia žolė – galima panaudoti sode nupjautą žolę, nereikės išleisti pinigų. Norint efektyviai apsisaugoti nuo piktžolių reikia kloti apie 5 cm sluoksnį, džiūvant jis sukrinta. Žolytę galima naudoti šviežiai nupjautą ar šiek tiek kompostuotą. Svarbu, kad paskutinėmis dienomis nebūtų purkšta herbicidų ar pesticidų.
Lapai – dar vienas ekonominis mulčiavimo variantas. Prieš naudojant lauke patartina juos susmulkinti ar leisti suirti komposto dėžėje, kitaip paklotus lapus gali lengvai išpustyti vėjas.
Pjuvenos – populiarios mulčiuojant pomidorus. Kitaip nei kitos organiniuose mulčuose, pjuvenose yra daug anglies ir mažai azoto. Irdamos jos naudoja azotą, todėl būtų gerai kartu pridėti azoto trąšų.
Smulkinta žievė – veikia panašiai kaip ir pjuvenos, patartina pridėti azoto trąšų.
Laikraščiai – pakloti keliais sluoksniais gan efektyviai veikia, iki sezono galo suyra, nereikia surinkti. Ant viršaus galima užberti organikos, kad geriau laikytųsi.