Nors rašau birželį, bet pasakojimui reikalų susikaupė nuo pat balandžio. Kol pomidorai persodinti iš ankštų tablečių į riebų kompostinį mišinį bujojo, aš ieškojau kur gauti naujų polikarbonato plokščių. Nesinorėjo kiniškų, norėjosi, kad jas supjaustytų pagal pateiktus matmenis. Lyg ir nedaug norėjau, bet net šie du paprasti reikalavimai kėlė nesklandu
mų. Kokybiškos medžiagos rasti galima, bet niekas nesiima pjaustyti. Užtrukus nei daug nei mažai, kokį mėnesį, pagaliau radau įmonę galinčią pasiūlyti ko reikia, net atvežė viską tiesiai į vietą. Daug nelaukus, artimiausią savaitgalį, gausus būrys talkininkų susirinko sode. Keli jų padėjo man sumauti plokštes, kiti tiesiog buvo :) Darbas ėjosi gan nesunkiai, sudėtingiausia buvo paskutinė užduotis – užmauti 3,5 metro ilgio strypus. Aliuminis šiltnamio rėmas jau truputį pasikraipęs, tad tik su penkių žmonių jėgos pagalba pavyko strypus sustumti. Nusprendžiau, kad daugiau niekada neardysiu šiltnamio (panašiai jau buvau kažkada nusprendusi :) ), polikarbonatas turi 10 metų garantiją, tikiuosi nemeluoja :) Beje naujasis akivaizdžiai skaidresnis už senąjį, net kai anas buvo šviežias. 

 Labai norėjau turėti tvarkingą šiltnamį – sutvarkyti takelį, vietoje plytų padėti staliuką bačkai. Kadangi neturiu auksinių rankų, teko ieškoti ką siūlo parduotuvės (internetinės, realios, Gariūnai ...). Išsirinkau iš gausybės (2 variantų) ir įsigijau metalinį staklių stalo rėmą (reikia, kad atlaikytų virš 200kg svorį) už maždaug 40 kg pomidorų kainą :( (tarkime 1 kg kainuoja apie eurą). Pritaisėme stalviršį, įkasiau plytas po kojomis, stovi ir tarnauja puikiai, vienintelis trūkumas mėlyna spalva :) Lysvės dabar gražiai įrėmintos mediniuose stačiakampiuose, elementarios lentos atsiėjo dar 15kg . Na ir netikėtai radau puikų sprendimą takeliui - medžio pjuvenų ir cemento mišinio lentas. Lengvesnės už gryną cementą, pakankamai tvirtos, kainavo jei gerai pamenu apie 2 eurus vienetas. Rezultatu esu visai patenkinta, neliko buvusio chaoso, kai nebuvo neaišku kur baigiasi takas ir prasideda pomidorų teritorija, o ant plytų stovinti bačka panėšėjo į tiksinčią vandens bombą. Pomidorai buvo sodinami prieš sukalant lysves, tai persistengiau taupydama vietą :) tankokai auga jie dabar, o iki lysvių krašto marios ploto. Naujo dirvožemio nepyliau, pabarsčiau tik organinių trąšų, kurios žinoma skirtos specialiai pomidorams. Bent kol kas atrodo, kad gyventojams taip tinka. Žaliuoja, žydi, mezga rezga. Kiekvieną kartą užsukus į šiltnamį viskas atrodo paaugę. Beje vis dar reikalingi šiaudai mulčui :) Pažadėjęs kolega jų negavo, nes kaimynai nustojo auginti karves.

Šio auginimo sezono žvaigždės turėtų būti pomidorai išauginti iš baltarusiškų sėklų, ant daugumos pakuočių buvo minima, kad veislė užgrūdinta Sibiro sąlygose. Pažiūrim kaip jiems eisis Lietuvoje.